Nors šeimos valdomos įmonės draugišką atmosferą nurodo kaip vieną esminių pranašumų, jei nėra nustatytų aiškių ribų tarp darbo ir asmeninių santykių, darbuotojai gali pasijusti nejaukiai ir netgi pradėti dairytis kito darbo.
Smulkioms įmonėms paprastai būna sudėtingiau prisivilioti darbuotoją, nes jų motyvacinis paketas dažnai kur kas siauresnis nei didžiųjų bendrovių, kurios siūlo ne tik didesnį darbo užmokestį, bet ir karjeros galimybių. Todėl mažesnės įmonės dėl gero darbuotojo bando konkuruoti greitesniu sprendimų priėmimu, laisvesniu darbo grafiku ir jaukia, draugiška atmosfera.
Vis dėlto kartais šeimyninė darbo aplinka kaip tik atgraso darbuotojus. Ypač tada, jei jie ima jausti, kad šeimos nariams taikomos vienos taisyklės, o jiems – kitos.
„Šeimos valdomos įmonės, priimdamos naują žmogų, jį tarytum įsileidžia į savo šeimą. Todėl su juo būtina elgtis kaip su lygiaverčiu šeimos nariu. Didžiausia klaida, kurią daro kai kurie verslo savininkai, – jie savo šeimos nariams, dirbantiems įmonėje, sukuria privilegijų. Todėl nenuostabu, kad pas tokius darbdavius darbuotojai ilgai neužsibūna“, – nurodo Nijolė Kelpšaitė, tiesioginės personalo paieškos UAB „J. Friisberg & Partners“ vadovaujančioji partnerė.
Įsitikina patys
Kad šeimos nariams negalima daryti jokių išimčių, patvirtina ir patys verslininkai. Lina Petronienė, Alytaus UAB „Linmedė“ direktorė, pasakoja, kad abu sūnūs, kurie po mokslų ėmė dirbti įmonėje, yra lygiai tokie patys darbuotojai kaip ir kiti.
„Tėvas jaunėliui pasakė: jei nori vadovauti gamybai, viską turi žinoti ir mokėti pats. Tad abu ir darbavosi, kai buvo įrengiamas naujas cechas, kartu darė visus darbus“, – pasakoja ji.
Kai sūnus pamažu perėmė visus gamybos reikalus, jis pamatė taisytinų dalykų: ėmė griežtai kovoti su darbo drausmės pažeidimais, su kiekvieno darbuotojo rezultatais susiejo jo atlyginimą.
„Tokios naujovės patiko ne kiekvienam. Kai kurie senbuviai netgi ėmė priekaištauti, kad naujajam gamybos vadovui leidžiama per daug vien dėl to, kad jis – mūsų sūnus. Tačiau netrukus patys įsitikino, kad nauja tvarka tiems, kas nesibaido darbo, yra naudinga. Taigi kiekvienas darbuotojas, ypač vadovas, turi pats įrodyti, kad savo darbą išmano. Ir nesvarbu, jis šeimos narys ar ne. Nes darbe mes visi tarsi didelė šeimyna, būna, ir pasibarame, ir vienas kitam net neprašomi padedame. Juk šilti santykiai ir yra nedidelės įmonės stiprybė“, – yra pasakojusi p. Petronienė.
Pritampa ne visi
Vis dėlto net jei įmonėje laikomasi teisingos vadybos taisyklių, prie šeimos verslo pritampa ne kiekvienas darbuotojas.
„Paprastai šeimos valdomos įmonės yra smulkios ar vidutinės, tad svaiginančios karjeros specialistas čia nepadarys. Anksčiau ar vėliau jis atsimuš į augimo „lubas“. Jei žmogus siekia karjeros, tikėtina, jis, neilgai trukus, ims ieškotis kito darbo. O smulki įmonė kiekvienam atleidimui yra daug jautresnė negu didelė bendrovė, naujo darbuotojo paieška smulkiesiems kainuoja daugiau ir laiko, ir pastangų, nes čia paprastai nėra specialisto, atsakingo už personalo valdymą, tuo užsiima pats vadovas“, – aiškina p. Kelpšaitė.
Plačiau: http://vz.lt/2016/07/24/ka-daryti-kad-darbuotojas-seimos-imoneje-nepasijustu-svetimas#ixzz4WhkhS8u8